Fredis, didysis Montreux “Sūnus“

Penktosioms grupės Queen nario Fredžio Merkurio (Freddie Mercury) metinėms atminti (1996m), Montreux mieste (Šveicarijoje), buvo iškilmingai atidarytas paminklas. Montreux buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes vieta esanti ant Ženevos ežero kranto yra vadinama antraisiais Roko legendos namais. Nuostabaus grožio statulą miestui padovanojo Fredžio tėvai ir grupės Queen muzikantai.

Monserat Kabalje (Montserat Caballe) pristatė statulą, sukurta čekų menininkės Irenos Sedleckos (Irena Sedlecka). Statula stovi milžiniškos Grand Rue turgavietės centre, būtent toje pačioje vietoje, kur Fredis dažnai sėdėdavo ir žavėdavosi "savo gulbėmis" lesindamas jas.

2001m. vasarą statula kaip ir ją supanti turgavietė buvo restauruota. Rugsėjo 8 dieną, trys dieno po Fredžio gimtadienio, statula buvo pastatyta atgal į tą pačią vietą.

Kiekvieną dieną fanai iš viso pasaulio plūsta prie Fredžio memorialo, pagerbti ir padėti gėlių jam po kojom. Fredis ir jo dainos, kuriose galime įžvelgti meilę, kovą ir viltį amžinai gyvens gerbėjų širdyse...

 O štai ištrauka iš Queen gerbėjų klubo nario Juliaus kelionės i Montreux

"Leidausi, ežeras artėjo, Fredžio Merkurio statula taip pat. Aš tik dėl jos važiavau į Šveicariją. Sakysit, kad nesąmonė sukarti tiek kilometrų tik dėl jos. Nuotaika, kuri man buvo Montreux, taip pat ir Lausanne, atpirktų ir 10 000 km, o čia tik 2000 km. Palmės, kiti egzotiški augalai priminė Neully sur Seine, o ta Paryžiaus dalis priminė Ispanijos miestelius, nors jos tuo metu dar nebuvau aplankęs. Turizmo ir informacijos centre paklausiau, kur yra Fredžio Merkurio statula. Buvo tik 2-3 minutes eiti pakrante. Statula nedidelė, būčiau ją ir praėjęs, bet kažkaip ji netikėtai išniro mano akyse. Stovėjau, žiūrėjau, šypsojausi. Maždaug visur Montreux žmonės pasiskirstę vienodai, bet aplink statulą jų susirinko gerokai daugiau. Fotografavosi, staipėsi kaip Merkuris. Vaikščiojant po Montreux Queen dainos pačios lindo į galvą, maišėsi kaip Queen "Mother Love" dainos pabaigoje. Kažkokie senukai kalbėjo apie Merkurį, pradėjau jiems apie jį ir Montreux pasakoti. Mano mėgstamiausias albumas "Jazz" buvo sukurtas Montreux. Šypsojausi, fotografavau, žiūrėjau. Queen gerbėjų klubas "Bohemiškoji Rapsodija" bus patenkintas nuotraukomis, nes kiek žinau, tai esu vienintelis narys, kuris pabuvojo Montreux (2007 m.). Gaila, kad dėl to praleidau gerbėjų susitikimą. O jie būna neblogi . Paėjau pakrante iki Chaumont pilies prie pat ežero kranto. Labai patiko eiti pakrante. Merkuris mėgo vaikščioti pakrante. Montreux yra kur kas gražesnis už Lausanne, net lyginti negalima. Ir apskritai Montreux yra gražiausia vieta, kurioje man tik teko būti. Ežeras, kalnai, daugybė pramogų, džiazo festivaliai, statula - ko daugiau trūksta? Chaumont. Jei ne tas suknistas šveicaras, tai gal ir būčiau ėjęs į vidų, o dabar neužteko frankų (jų tik 20 turėjau), o eurų buvo gaila leist, kitose šalyse jų gali prireikt. Kada nors užeisiu į tą pilį. Grįžinėjau į miesto centrą. Dar planavau užlipti į Rochers de Naye. Vienas vairuotojas sakė, kad tai užtruktų apie porą valandų. Išties tai nedaug. Traukinukas kainuoja apie 45 lt, bet man per daug. Be to į kalnus traukinuku tikrai nekilsiu. Vieno vyriškio paklausiau kur yra Rochers de Naye. Kiek buvau išsiaiškinęs, tai man reik lipti į kalną, kuris neatrodo aukščiausias, nors jis toks turėtų būti. Tas šveicaras gyvena Montreux, pats neseniai buvo Baltijos šalyse. Labai ilgai su juo kalbėjau. Patarė, ką galiu aplankyti Montreux. Pasakiau ką studijuosiu, tai net muziejų nurodė, kurį galiu aplankyti. Iš esmės mane domino tik Rochers de Naye. Neįdomūs man tie muziejai. Pasakė, kad tą dieną oras buvo blogas lipti į kalnus. Šviečia saulė, šilta, vienas kitas debesėlis. Tai va tas vienas kitas debesėlis jo nuomonė ir yra blogas oras. Ką gi, palauksiu kitos dienos. Ėjau pakrante link turgaus aikštės, kur yra statula. Prie pat ežero ant akmenų sedėjo juodukas su mergina. Juodukas su kostiumu, šampano buteliu. Pastebėjau, kad juodukai lyg ir turi kažkokį kompleksą ir kai tik prasimuša, iškart perka kostiuma. Atrodė viskas romantiškai, kol neišgirdau dūžtančio butelio garso.
Vėl nuėjau prie Merkurio, kaip ir kiekvienas fanas nupirkau gėlių, padėjau prie jo. Labai geras jausmas. Atsisėdau ant laiptelių prie statulos, stebėjau žmones. Prie pat statulos vaikai maudėsi. Norėjau, bet atidėjau rytdienai. Sedėjau ilgokai, patiko stebėti statulą, žmones. Sekančią dieną taip pat praleidau Montreux, bet prie statulos praleidau mažiau laiko. Fanų taip pat buvo mažai, nors reiktų įvertinant ir tai, kad ten buvau darbo dienomis."