Britų muzikos žurnalas „Q“, grupės 40-ečio proga, pakalbino Queen gitaristą Brajeną Mėjų ir būgnininką Rodžerį Teilorą. Interviu buvo išspausdinti kovo mėnesio žurnale. Queen gerbėjams pateikiame I-ą dalį – interviu su B. Mėjumi.

Kai „Q“ rengėsi aptarti interviu detales su Brajenu, būgnininkas Rodžeris Teiloras mus juokaudamas įspėjo, kad jo kolega daugiausiai kalbės apie gyvūnus - „Aš manau, jis gelbės skruzdėlę kitą savaitę“ – piktdžiugiškai nutęsė Teiloras. B. Mėjus išties yra didelis judėjimo prieš žiaurių elgesį su gyvūnais aktyvistas. Atėjus mūsų interviu dienai, ši Brajeno veikla ir požiūriai iškart tapo aiškūs, tik užsiminus apie faktą, jog viename iš ankstyvųjų Queen žurnalų buvo nurodyta, kad vienas mėgstamiausių gitaristo patiekalų – krevečių mišrainė. B. Mėjus iškart paaiškina, kad daugiau nebevalgo šio gurmaniško patiekalo, kaip ir mėsos – dėl žalojančios gyvūnus ūkininkavimo praktikos. Apibendrindamas Mėjus pasako - „Apskritai nemanau, kad yra tokia sąvoka kaip blogas gyvūnas, yra tik blogi žmonės.“

Londono Imperial koledžo absolventas B. Mėjus apleido savo astrofiziko karjerą ir studijas daktaro laipsniui gauti (jis gilinosi į dulkių debesis kosmose), kurias visgi 2007 metais užbaigė, kai dėl savo įsipareigojimų grupei "Queen" kartu su matematikos dėstymu bendrojo lavinimo mokykloje, beveik neliko laiko studijoms bei poilsiui. „Aš vis dar nedaug miegu“ – sako 63-etis muzikantas. „Aš norėčiau Jums pasakyti, kad tai yra gerai, bet išties – tai nėra taip gerai. Bet aš visada esu linkęs save išnaudoti maksimaliai“.

Su Brajenu lengva kalbėtis, jis yra ypač mandagus ir su akademiniu polinkiu stengiasi kaip galima geriau įsigilinti į tai, ko yra klausiama. Kaip jis pats prisipažįsta, kažkada anksčiau jam sunkiai sekėsi susitvarkyti su apnikusia depresija, tačiau rado savo nusiraminimą ir komfortą, žvelgdamas į nakties dangų ir „gaudamas drąsos pojūtį iš žvaigždžių“. Skirtingai nuo Teiloro, sunku įsivaizduoti šį jautrų vyrą visa širdimi mėgaujantis malonumus suteikiančiu roko superžvaigždės statusu. „Aš ir mėgau, ir ne“ nurodo Brajenas. „Man patiko socialinė vieša muzikanto gyvenimo pusė, bet buvo  ir dalis manęs, kurią norėjau pasilikti tik sau, nes tai buvo kur kas labiau privatu – jaučiausi tarsi lėkdamas savo paties emociniuose kalneliuose. Galbūt kartais per daug buvau atsitvėręs tarsi negyvenamoj saloj, bet iš kitos pusės – tai man leido vertinti viską sveiku protu. Taigi, atsiprašau, bet nėra konkretaus atsakymo – ir taip, ir ne.“

Ką Jūs labiausiai turėjote bendro, kai pirmą kartą susibūrėte į "Queen"?

Tai sudėtinga. Tarp mūsų buvo gana sudėtinga įvairialypė tarpusavio sąveika. Ir tai išties veikė. Mus su Rodžeriu siejo glaudūs ryšiai, nes mes jau iš anksčiau buvome kartu grupėje. Mes buvome – ir vis dar esame, tarsi broliai. Mus siejo panašūs siekiai ir požiūriai į muziką, bet tuo pačiu ir skyrė daugelis  kitų dalykų. Kaip ir bet kurie broliai, mes ir taikėmės ir pykome viens ant kito per visą mūsų karjerą. Su Fredžiu mus labiausiai siejo kūryba. Vieni geriausių prisiminimų buvo prodiusuojant F. Merkurio vokalą, kai įkalbinėdavau jį išbandyti įvairias vokalines technikas.

Kokiose srityse Jūs su Rodžeriu labiausiai nesutardavote?

Kad ir ką įvardintumėte, ypač jei tik kalba užeidavo apie muziką – mes galėjome ištisas dienas ginčytis vien tik dėl vienos natos.

Dėl ko dar, be muzikos, Jūs nesutikdavote?

Pasitaikydavo įvairiose gyvenimiškose situacijose. Kartą aš įsigijau naują nuostabų fotoobjektyvą ir nutariau pafotografuoti Rodžerį. Jis kaip tik gamino sau veido kaukę, nes juk tais laikais mes buvome glem rokeriai. Teiloras, pamatęs mane jį fotografuojant, staiga paėmė makiažo kaukę ir uždėjo tiesiai ant mano objektyvo. Žinoma, aš nebuvau tuo patenkintas, bet tekdavo su tuo susitaikyti. Rodžeris tikrai buvo nutrūktgalvis. Tais laikais tikriausiai niekas nebūtų nustebęs po garsaus smūgio gatvėj išgirdęs “Oi, Rodžeris ir vėl išmetė dar vieną televizorių pro langą“.

Ar grupės pavadinimas „Queen“ Jums atrodė gera idėja?

Aš turėjau tam tikrų abejonių, bet viskas buvo labai demokratiška. Mes turėjome siūlomų pavadinimų sąrašą, o „Queen“ pasiūlė Fredis. Kitas svarstytas variantas „The Grand Dance“, kuris mano manymu nebūtų buvęs labai geras pasirinkimas. Fredis tais laikais buvo tikras dabita, Rodžeris taip pat. Kiekvienas mėgo puoštis, bet tai nebuvo seksualumo išraiška, bet laisvės išraiška. Didžiausi puošeivos, išsidabinę lyg povai, vaikščiojantys aplink, buvo vadinami "karalienėmis". Tuo metu aš nežinojau, kad Fredis yra gėjus, ir aš net nežinau, ar jis pats tai žinojo – manau jis tuo metu dar tik bandė apsispręsti dėl savo seksualinės orientacijos. Žinoma, mes žinojome visas žodžio „karalienė“ reikšmes, bet pernelyg to nesureikšminom, nes pavadinimas išreiškė tai, už ką mes pasisakėme, t.y. saviraiškos laisvę ir lygybę, neatsižvelgiant į rasę ar bet ką kita.

Ar tiesa, kad Jūs koncertinių turų metu į keliones su savimi pasiimdavote savo arbatą ir sausainius?

Ne. Bet jei kartu vykdavo ir mano žmona, tai ji kai ką pasiimdavo iš namų, nes tais laikais tu negalėdavai gauti pvz. trupininio pyrago Amerikoje, arba Typhoo rūšies arbatos. Man išties patikdavo įsilieti į tos šalies, kur būdavome, kultūrą. Juk anglai tuo negarsėja.

Fredžio ūsai yra tapę vos ne ikona, grupės įvaizdžio dalimi. Ar jie Jums irgi padarė didelį įspūdį?

Pasakius Jums teisybę, vienintelis reikšmingas dalykas buvo pati muzika.

Jūsų plaukai taip pat išsiskiriantys

Yra kaip yra. Aš jų nekenčiau, kai buvau mažas vaikas, už tai, kad jie buvo tokie garbanoti. Aš net jaučiausi, kad kažkas su manim yra netvarkoj, kadangi mano plaukai ne tokie, kaip daugumos kitų. Tačiau viskas išsisprendė, pasirodžius Džimiui Hendriksui, ir staiga tapo visiškai normalu ir šaunu turėti tokius garbiniuotus plaukus. Nuo tada aš tiesiog leidžiu jiems būti tokiems, kokie yra.

Ar galima taip sakyti, kad tai, kaip kiekvienas pasirodėte 1984-ųjų metų dainos I want to break free videoklipe, tiksliai atspindėjo Jūsų asmenybes?

Žinoma! Kiekvienas kažkodėl mano, kad tai buvo Fredžio idėja, nes žmonės lengviausiai įsivaizdavo, kad jam tai labiausiai patiko, tačiau iš tiesų tokią mintį pasiūlė tuometinė Rodžerio draugė. Tai buvo jos idėja pamėgdžioti garsaus serialo Coronation Street aktores.

Ar tai buvo jos idėja Rodžeriui persirengti mokinuke?

Manau, kad tai visgi buvo jo mintis (juokiasi).

Ar turėjote bent mažiausią mintį, kad 1986 m. koncertas Knebvorke (Knebworth) bus paskutinis Jūsų koncertas kartu?

Ne. Fredis yra kažką sakęs, jog daugiau taip nebegali – „Mano visas kūnas irsta skausmuose“, bet jis dažnai taip sakydavo baigiantis koncertiniams turams, todėl mes to tuo metu nesureikšminom.

Rodžeris yra sakęs, kad jis su Fredžiu nėra nė karto susiginčinę. O Jūs?

Aš taip pat nesu. Aš manau, kad yra kiek keistas F. Merkurio sugretinimas su įnoringos primadonos įvaizdžiu. Išties Fredis buvo labai diplomatiškas, ir jei tarp mūsų kildavo kokių ginčų, tai Fredis sugebėdavo viską taikiai išspręsti.

Kai Jūs sužinojote, kad Fredis pamažu miršta, ar Jūs norėjote toliau tęsti įrašus?

Taip. Jam patiko būti studijoje ir manau, kad būtent tai jam labiausiai padėdavo pamiršti jį supančią negandą. Jis dainavo net tada, kai jau nebegalėjo pats atsistoti. Fredis pasiremdavo už pulto, išgerdavo keletą stikliukų degtinės ir tęsdavo įrašinėjimą toliau. Paskutinį kartą, kai mes šitaip kartu dirbome, jis dainavo „Mother Love" – kuri yra viena labiausiai mėgstamų mano dainų iš Made in Heaven albumo. Jis beje nespėjo užbaigti šios dainos. Fredis sakydavo: „Ech, Brajenai, aš daugiau nebegaliu, aš mirsiu tiesiog čia“ (juokiasi). Jis rodės niekada neleis savęs įveikti ligai.

Ar Jums paskutinės įrašų sesijos nebuvo pernelyg liūdinančios?

Mes, kaip grupė, buvome pasiekę tokį glaudų tarpusavio ryšį, kad tos paskutinės įrašų dienos ištieš buvo gana linksmos. Mus visus veikė tam tikras didžiulis netikėjimo faktorius. Taip, mes žinojome prognozes, tačiau aš manau, kad mes tiesiog netikėjome, kad taip gali nutikti Fredžiui. Po galais, juk tai FREDIS! Jis nepažeidžiamas! Taigi, kai paskutinė žinia mus pasiekė, tai vis tiek mums buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Ar Jums pavyko atsisveikinti su Fredžiu?

Mes praleidome daug laiko kartu su juo paskutinėmis dienomis, bet neturėjome tikslo atsisveikinti su juo, tiesiog – pasidalinti esamomis akimirkomis. Aš prisimenu atvejį, kai Fredis gulėjo lovoje ir negalėjo gerai matyti savo sodo, todėl mes kalbėjomės apie jo sodo augalus, kuriais jis labai rūpinosi ir mylėjo. Kai mes su Anita [Anita Dobson - Mėjaus žmona, kurią jis 2000 m. vedė] buvome pas Fredį, jis mums sakydavo: „Klausykit, žmonės, nesijauskit taip, tarsi turėtumėte mane pralinksminti. Jūsų buvimas kartu yra svarbiausia ir aš tuo mėgaujuosi.“ Tą situaciją, kurioje jis buvo, Fredis priėmė visiškai ramiai ir natūraliai. Taigi, tokio kaip paskutinio atsisveikinimo ir nebuvo, tačiau mes tikrai išnaudojome tas galimybes prieš mirtį, praleisdami laiką kartu.

Ar Jums nėra sunkiau dėl to, kad jei pvz. aš galvoju apie Fredį Merkurį, kaip žymų roko grupės atlikėją, tai Jums, be visa ko, Fredis yra ir prarastas draugas?

Be abejo. Viena sunkiausių akimirkų man buvo atidengiant Fredžio statulą Montrio mieste (Šveicarijoje, 1996 m). Žinoma, tai buvo labai gražus pagerbimas ir pati ceremonija buvo labai jaudinanti ir šilta, tačiau staiga mane apėmė pyktis. Pamaniau: „Tai viskas, kas man liko apie draugą, o kiekvienas galvoja, kad tai nuostabu ir normalu, bet iš tiesų tai yra bjauru, kad aš turiu žiūrėti į šį gabalą bronzos, kuris yra tik mano draugo atvaizdas, tačiau jo jau nebėra kartu.“

Ką pirmiausiai pagalvojote, kai Deividas Būvis (David Bowie) pradėjo melstis „Tėve mūsų“ per F. Merkurio atminimo koncertą (1992 m.)?

Po galais, ką jis čia daro [juokiasi]. Tai nebuvo repetuota. Manau būtų buvę gražu, jei jis iš anksto būtų įspėjęs apie tai, bet galbūt tai išties buvo spontaniška. Po koncerto mes niekad apie tai nekalbėjome.

Kada paskutinį kartą matėtės su Džonu Dikonu? [„Queen" boso gitaristas]

Oi, tikrai seniai. Jis dabar gyvena privatų gyvenimą ir kontaktuoja e-laiškais, kai reikia aptarti biznio klausimus, bet tik tiek.

Ar galite suprasti kai kurių „Queen“ fanų nuomonę, kad miuziklas We Will Rock You yra neteisinga?

Žinai ką – tu niekada negali visiems įtikti. Aš prisimenu, kai buvo išleistas mūsų antras albumas „Queen II“ (1974 m.), daugelis šitų žmonių tvirtino, kad tai daugiau nebe „Queen“, kad mes apleidome savo fanus! Gal buvo koks pustuzinis žmonių, kurie taip sakė, o visi kiti sakė „Jėga!“.

. . . .

Po keturių dešimtmečių, kaip grupės „Queen“ narys, Rodžeris Teiloras ėmė svarstyti apie savo „pasitraukimą į pensiją“, perkopus 60-etį ir turint turto už daugiau nei 70 milijonų svarų sterlingų. „Aš apie tai daug mąstau“ - sako jis. „Galvoju, kam aš vis dar taip sunkiai dirbu? Gal aš išprotėjau, bet tai verčia judėti pirmyn“.

Brajenas palaiko gerus ryšius su savo banko valdytoju, bet atrodo buvo priblokštas sulaukęs pasiūlymo, kad turėtų daugiau laiko skirti atsipalaidavimui. „O ką aš turėčiau daryti“ – svarstė jis. „Aš nesu iš tų, kurie gulinėja paplūdimiuose. Aš mėgstu kurti, kažką veikti, spręsti problemas, o jeigu ne – aš nesu tinkama kandidatūra pabūti šalia kompanijos. Jei aš nesu užimtas, tai man tiesiog katastrofa“.

Teiloras bent gali įsivaizduoti gyvenimą, leidžiant vien tik laisvalaikį. „Aš galėčiau pabandyti tapyti“ - pridūrė kandžiai nusišypsojęs. „Bet tai tikriausiai būtų mėšlas“.

Q

Parengta pagal http://www.brianmay.com/brian/briannews/briannews.html pateiktą informaciją (2011 kovo 2 d. naujienos).